„Susitikimas po lietaus“
Buvo vėlyvas rudens vakaras, kai Ieva pirmą kartą jį pamatė. Po ilgų darbo valandų ji išėjo iš biuro ir, kaip įprasta, pasuko į mažą kavinių gatvę, kur jau buvo pradėjęs lyti. Kapsėjo lietus, o ji, susigūžusi nuo šalčio, greitai pasuko į artimiausią kavinę, kad pasislėptų nuo lietaus ir šaltuko.
Ieva nebuvo linkusi į romantiškus susitikimus, tačiau kažkas šį kartą ją prikaustė prie šviesios kavinės lango. Tiesiai priešais ją stovėjo vyras, laikantis atmerktą skėtį, po kuriuo buvo matyti jo šypsena. Jis buvo aukštas, su šviesiais plaukais ir tamsiomis akimis. Akimirką Ieva negalėjo atsitraukti nuo jo žvilgsnio.
Tuo momentu, kai jis pasukęs galvą ją pastebėjo, jos širdis pradėjo plakti greičiau. Ji nužvelgė jį ir susigūžė. „Aš tikriausiai atrodau keistai“, – pagalvojo ji. Bet jis pasukęs link jos priėjo ir pasakė:
„Atrodo, kad ir tu pabėgai nuo lietaus.“
Ieva sušalusi ir šiek tiek pasimetusi nusišypsojo, „Taip, taip… tiesiog netyčia pasukau čia.“
„Galbūt galėtume pasidalinti skėčiu?“ – paklausė jis, vos spėjęs pasikviesti ją į draugiją po savo skėčiu.
Tai buvo akimirka, kai Ieva pajuto kažką keisto ir naujo. Niekada anksčiau ji nebuvo tikėjusi, kad galėtų pasitikėti žmogumi taip lengvai, bet kažkas šioje nepažįstamoje akimirkoje jaudino ir šildė.
Jie pasivaikščiojo kartu po lietų, kalbėdami apie viską – apie knygas, kurių mėgo, apie filmus, kuriuos neseniai žiūrėjo, ir apie gyvenimo smulkmenas. Skėtis buvo per mažas, kad galėtų apsaugoti abu nuo lietaus, tačiau jie nė nesijautė drėgni. Kiekviena minutė kartu buvo tarsi džiaugsmas ir atradimas. Ieva jautė, kad kažkas užsimezgė, kažkas, ko ji nesitikėjo, tačiau buvo pasirengusi priimti.
Nuo tada jie pradėjo dažniau susitikti – kartais tik pasivaikščioti po miestą, kitą kartą – dalytis karšta kava kavinėse. Laikui bėgant, jų ryšys tapo stipresnis, ir jie suprato, kad tai nebuvo tik trumpas momentas po lietaus. Tai buvo pradžia kažko, kas galėjo būti ilgas ir laimingas kelias.
Jų meilė gimė iš atsitiktinio lietaus, bet augo iš nuoširdumo ir bendrų akimirkų, kurios lieka širdyje visam gyvenimui.
Komentaras